Kolekcija: Kava

Skaniausia kava yra iš šviežiai skrudintų kavos pupelių. Todėl, jeigu tik turite galimybę, rekomenduojame rinktis tą kavą, ant kurios pakuotės nurodoma skrudinimo (ne tik galiojimo!) data, na ir rinktis kuo šviežesnes pupeles. 

Mums itin svarbu, kad jus pasiektų kuo šviežesnė kava, todėl skrudiname kavą mažomis partijomis, t.y., nekaupiame skrudintos kavos atsargų. Taip užtikriname, kad jūs visada gersite kavą, kuri dar ilgai išliks savo skonio pike.

Tik turėkite omenyje, kad jei kavą skrudinome vakar ar šiandien, ją geriau dar kelias dienas palaikyti ant lentynos prieš vartojant, leisti jai šiek tiek nusigaruoti.  Skonio piką kava pasiekia maždaug nuo 4-os dienos po skrudinimo ir jame išlieka apie 2 mėnesius. Vėliau iš lėto praranda savo skonio savybes. Kontakte su oru, gaudama tiesioginių saulės spindulių, taip pat ir malta kava išsigaruoja greičiau. Daugiau apie tai, kaip teisingai laikyti kavą, skaitykite čia. 

Įdomu tai, kad net 3-4 dienas po skrudinimo kava gali būti neskani (kartais būna skystoka, arba jaučiasi metalo poskonis ir pan.), nes pupelėje dar vis aktyviai išsiskyrinėja CO2 dujos. Tai identifikuosite matydami, kaip kavos pakelis palengva didėja, prisipildydamas dujų. 

Iš viso yra 3 kavos rūšys – Arabica, Robusta ir Liberica, tačiau pastaroji faktiškai nesutinkama kaip komerciškai auginama kava (ją naudoja tirpiai kavai gaminti). Arabika laikoma vertingiausia kavos rūšimi dėl savo skoninių savybių. Ji dažnai žavi įvairiausiais poskoniais, kurie net neprimena tradicinio kavos skonio. Arabica auga aukščiau kalnuose, yra labiau pažeidžiama klimatinių ir gamtos sąlygų, yra lepesnė ir labiau pažeidžiama. Todėl ji sunkiau auga, dažniau nukenčia nuo ligų nei Robustos kava. Taigi, ne tik dėl skonio, bet ir dėl botaninių savybių, Arabikos kavos kaina yra didesnė nei Robustos, tačiau jos vardas jau seniai tapęs aukštos kokybės kavos ženklu. Pasirinkę Arabika pupeles galite tikėtis subtilesnių poskonio niuansų. Tuo tarpu, Robustos kava nėra geriama gryna. Nors ji populiari Vietname, kur jos daugiausiai ir užauginama, netgi ten ją gardina kondensuotu pienu. Robusta dažniausiai maišoma su Arabika. ji kavos mišiniui suteikia stipresnį, kartesnį poskonį, prie kurio daugelis esame pratę ir dažnai tai įvardiname kaip klasikinį kavos skonį. 

Įdomu tai, kad kavos poskonius galite nuspėti net jei jie nenurodyti ant pakuotės. Jums užtenka žinoti, iš kokio žemyno kava atkeliavo, t.y. kur augo kava. Afrikos kava dažniausiai yra rūgštesnė, vaisiškesnė. Pagrindiniai poskoniai: citrusai, įvairios uogos. Azijietiška kava dažnai pasižymi kartesniais ir aštresniais poskoniais, tirštu kūnu. Dominuojančios natos: prieskoniai, tabakas, mediena, šokoladas. Pietų Amerikos kavos pasižymi švelniais poskoniais ir bendrai subalansuotu skoniu – jose verta ieškoti šokolado ir vaisių poskonių. Kiek aukščiau, Centrinėje Amerikoje, kavos skoninės savybės stiprėja, kava tirštesnė, stipresnio kūno, be to, būdingi saldūs, dūmų, riešutų poskoniai. Kavos pasaulyje gan populiarūs įvairūs kavos mišiniai, kuriems būdingi subalansuoti, švelnesni skoniai, dažniausiai ši kava neturi ryškių konkrečių natų.

Aukštu balu įvertintos vienos rūšies ir konkrečios kilmės (nesumiksuotos su kitomis) kavos vadinamos rūšinėmis (angl. specialty). Jos vertinamos dėl išskirtinių ir itin ryškių poskonių. Daugiau apie rūšinę kavą skaitykite čia. O čia plačiau aprašome, kodėl verta rinktis rūšines kavos pupeles. 

Jau aptarėme, kad kava Arabica auga aukščiau nei Robusta. Išties, Arabica augalas auga maždaug nuo 800 m virš jūros lygio (angl. masl) iki net 2.5 km virš jūros lygio! Dažnai, kaip ir kavos kilmė, taip ir augimo aukštis nusako tam tikras kavos skonines savybes. Augusi aukštikalnėse kava susiduria su atšiauresnėmis klimatinėmis sąlygomis ir dažnai pasižymi kompleksiškeniais poskoniais.  

Aukštikalnėse vėsesnė temperatūra lemia lėtesnį kavos augalo augimą, todėl augalai daugiau dėmesio skiria dauginimuisi, kas tolygu – uogų ir pupelių (savo sėklų) gamybai! Augalas į pupeles kaupia daugiau cukrų, kurie ir sukuria nuostabiausias kavos skonio natas. Aukštesnėse vietose taip pat yra geresnis drenažas. Dėl to pupelėse yra mažiau vandens, kas lemia dar didesnę cukrų koncentraciją. 

Kokio augimo aukščio kavą rinktis, priklauso nuo jūsų skonio preferencijų. Kava, auginama didesniame aukštyje, virš 1300 metrų, paprastai būna rūgštesnė, vaisiškesnė, turi daugiau citrusinių, vaisiškų, uogiškų poskonių. Puikūs pavyzdžiai – Kolumbijos, Etiopijos, Ruandos bei Burundžio kava. Jei ieškote švelnesnio skonio kavos, verčiau rinktis mažesniame aukštyje užaugintą kavą, tokią kaip braziliška kava, Indonezija. 

Tarp uogų skynimo bei kavos pupelių skrudinimo esantys kavos pupelių apdorojimo etapai atlieka labia reikšmingą rolę kavos skonio formavime. Esminiai kavos pupelių apdorojimo būdai:•    Natūralusis, sausasis (angl. natural) – pupelė džiūna kartu su nuskinta uoga, iš uogos perima vaisiškesnius, kompleksiškesnius bei saldesnius poskonius.•    Drėgnasis, šlapiasis (angl. wet) – pupelė prieš džiovinant yra pilnai nuplaunama, nepaliekama jokių uogos likučių. Taip apdorotos pupelės pasižymi švariais, ryškiais poskoniais, dažnai yra rūgštesnės. •    Honey apdorojimo būdas – tai tarpinis variantas, kur uoga nuplaunama, tačiau paliekama luobelė, o kartais ir pati uoga nėra labai švariai pašalinama.•    Anaerobinis fermentavimas (angl.anaerobic) – tai apdorojimo procesas, kur pupelė tam tikrą laiko tarpą laikoma be deguonies, fermentuojasi slėginiuose induose. Deguonies trūkumas sukuria išskirtinius rūgštesnius vaisiškus poskonius. Geras tokios kavos pavyzdys –Peru Amazonas bei Indonezija. 

Prieš renkantis kavą, įvertinkite, kokiu būdu ją ruošite. Mišiniai (tiek ir Arabikos, tiek ir su Robusta) geriausiai atsiskleidžia ruošiant aparatu arba mokka kavinuku. Ruošiant filtrinę kavą arba naudojant įvairius kavos ruošimo įrankius, verčiau rinktis vienos rūšies (angl. single origin) kavą, o skaniausia filtre bus, žinoma, rūšinė kava. Plačiau apie tai, kaip paruošti skanią kavą, skaitykite čia.